30 Jun Japonija. Sumo turnyras
Sumo – tai vienas seniausių ir tradiciškiausių Japonijos sporto rūšių, iki šiol saugantis daugybę senovinių papročių. Sumo turnyras Japonijoje vyksta Sausio 9 – 23 dienomis. Daugelis iš Jūsų turbūt žino pagrindinius šios sporto šakos principus, tačiau pažvelkime į sumo tradiciją iš arčiau.
Šio sporto šaknys slypi religiniuose ritualuose. Pirmosios sumo varžybos vykdavo prie šventyklų ir buvo tarsi ritualas, skirtas pamaloninti dievams, kad jie atsiųstų gerą derlių. Maždaug VIII a. sumo buvo pristatytas imperatoriaus rūmuose, o ilgainiui gimė ir kasmetinė imtynių festivalių tradicija. Ankstyvasis sumo buvo labai šiurkštus vartymasis ringe su bokso elementais, tačiau palaipsniui, globojant imperatoriškiesiems rūmams, taisyklės ir technikos po truputį švelnėjo ir šis sportas ėmė panašėti į tokį, kokį galime matyti dabar. Maždaug XVII a., sparčiai augant miestiečių klasei, sumo pasirodymai tapo viena iš jų pramogų formų, taigi imta burti profesionalius sumo kovotojus ir rengti sumo varžybas ir turnyrus. Maždaug šiuo laikotarpiu susiformavo ir Japonijos sumo asociacija, gyvuojanti ir kuruojanti sumo imtynes iki šių laikų.
Sumo kovos vyksta apvaliame ringe, vadinamame dohyo, virš kurio lynais nuo sporto arenos stogo pritvirtinamas stogelis, primenantis shinto šventyklos stogą. Dohyo yra padarytas iš specialaus molio, paviršiuje padengtas smulkiu smėliu.
Prieš kiekvieną kovą imtynininkai išeina į ringą ir atsistoja vienas prieš kitą, kumščiais pasirėmę į žemę. Po to atlieka simbolinį apsivalymo ritualą pagal shinto taisykles – išsiskalauja burną vandeniu, taip apvalydami savo kūną ir mintis, o ringą nuo blogybių apvalo barstydami druską. Tai užtrunka daug ilgiau, nei pati kova. Į dohyo imtynininkai įeina apsirengę kesho-mawashi – šilkines ornamentuojas prijuostes. Kartu su jais į ringą išeina ir teisėjas – gyoji, pasipuošęs labai senoviniu spalvingu kimono ir juodu galvos dangalu, panašiu į shinto šventiko kepurę. Teisėjas praneša kovotojų vardus ir vėduokle, kurios spalva nurodo teisėjo rangą, skelbia kovos pradžią.
Pagrindinė šio sporto taisyklė yra priversti priešininką atsidurti už apvalaus ringo ribų arba bet kokia kita kūno vieta nei padais paliesti smėlį. Kovotojams, vadinamiems rikishi, yra draudžiama smūgiuoti kumščiais, rauti plaukus, spirti į pilvą ar krūtinę. Taip pat draudžiami bet kokie veiksmai, galintys sužeisti priešininką žemiau juosmens. Skirtingai nei bokse ar imtynėse, sumo sporte nėra svorio kategorijų, todėl ringe galima sutikti ir dvigubai stambesnį priešininką.
Per metus Japonijoje rengiami šeši turnyrai. Trys iš jų vyksta Tokijuje (sausį, gegužę ir rugsėjį) ir po vieną Osakoje (balandį), Nagojoje (liepą)bei Fukuokoje (lapkritį). Kiekvienas turnyras trunka 15 dienų, rikishi pasirodo arenoje vieną kartą per dieną, o turnyro pabaigoje geriausias sumo imtynininkas apdovanojamas Imperatoriaus taure.
Sumo kultūroje egzistuoja labai griežta hierarchija, kurios aukščiausias laipteis – yokozuna – didžiojo čempiono titulas. Iš jį gavusio sportininko yra tikimasi, kad jis šį titulą išlaikys, o jei rezultatai prastėja – atsistatydins.
Sorry, the comment form is closed at this time.