Japonijos agentūra "YUKARI" | Konstitucijos paminėjimo diena
17935
page,page-id-17935,page-template-default,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-7.6.2,wpb-js-composer js-comp-ver-4.6.2,vc_responsive

Konstitucijos paminėjimo diena

Gegužės 3d. Japonijoje valstybinė šventė – Konstitucijos paminėjimo diena (憲法記念日Kenpō Kinenbi). Ši konstitucija priimta buvo 1946 d., tačiau oficialiai pradėjo veikti 1947m. gegužės 3d. Gegužės 3-ioji yra vienas iš kelių į vieną laikotarpį supuolusių laisvadienių, vadinamų Auksine savaite. Tai vienintelė diena metuose, kai Japonijos parlamentas (国会Kokkai) atveria savo duris lankytojams. Japonai taip pat yra skatinami pamąstyti apie dabartinės konstitucijos reikšmę šaliai. O vertinama ji kontraversiškai. Kasmet artėjant šiai gegužės 3-iajai šalies žiniasklaida sumirga (kartais ir skandalingais) straipsniais šia tema. Net praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams.Verta paminėti tai, kad dabartinę konstituciją parengė ne patys japonai, o JAV okupacinės pajėgos, tuo metu valdžiusios šalį. Konstitucija buvo siekiama visiškai įtvirtinti Japonijos pralaimėjimą Antrajame Pasauliniame kare, užtikrinti demokratiją ir užkirsti kelią galimiems imperialistiniams šalies užmojams ateityje.

Garsusis devintasis straipsnis skelbia:

1) Japonijos tauta, nuoširdžiai siekdama teisingumu ir tvarka besiremiančios tarptautinės taikos, visam laikui atsižada teisės karinėmis priemonėmis siekti suvereniteto ir kelti karinę grėsmę bei griebtis ginklo kaip priemonės tarptautiniams nesutarimams spręsti.

2) Vardan praeitame punkte suformuluotų siekių, [Japonija] neturės sausumos, jūrų, oro ar kitokių ginkluotųjų pajėgų. Šalies teisė į karinius veiksmus nebus pripažinta.

Paklusdama šiam įstatymui Japonija ir dabar neturi kariuomenės, tik simbolines funkcijas (tokias kaip taikos misijos) atliekančias savigynos pajėgas. Iš vienos pusės, Gegužės 3-iosios konstitucija susilaukia teigiamų vertinimų dėl to, kad yra pacifistinė. Taip pat įtvirtina demokratiją, nesutelkdama visos valdžios imperatoriaus rankose ir palikdama jį tik kaip simbolinę figūrą (skirtingai nei prieš tai buvusi konstitucija, įtvirtinusi monarchiją ir atvėrusi kelią žiauriam Japonijos imperializmui). Kita vertus, pasigirsta vis daugiau nepasitenkinimo kupinų balsų dėl minėtojo devintojo straipsnio ar fakto, kad konstitucija yra „primesta iš šalies“. Manoma, kad šie faktoriai tarsi neleidžia Japonijai pamiršti Antrojo Pasaulinio karo pažeminimo ir šalis negali jaustis „lygi“ su Vakarų valstybėmis.

kenpo