Jamato dinastijos ir draugystė su Korėjos pusiasalio karalystėmis
Pirmasis Jamato valdytojas, pasak rašytinių šaltinių, buvo Sudžin (sujin崇神) (lentelėse nurodomas kaip 10-tasis Japonijos imperatorius, tačiau pirmųjų devynių imperatorių egzistavimas nėra įrodytas, manoma, kad jie buvo labiau mitologiniai nei istoriniai), kurį vėliau sekė Suinin (suinin垂仁), Keiko (keiko景行 ), Seimu (seimu政務), ir Čūai (chūai 仲哀). Šie keturi valdytojai sudaro pirmąją Jamato dinastiją – Sudžin dinastiją.
Manoma, kad visų šių karalių pilkapiai stūkso prie Miva (miwa三輪山) kalno, dabartinėje Nara (nara奈良) prefektūroje. Pirmasis karalius – Sudžin – kronikose aprašomas kaip karvedys, tai liudija, jog ankstyvasis Jamato laikotarpis buvo karingas, buvo konkuruojama su kaimyninėmis karalystėmis. Šią hipotezę antrina ir kapuose rasti ginklai bei šarvai.
Pasak Kudaraki („Peakche kronikos“ 百済記, kurių fragmentai išlikę veikale Nihon Shoki日本書記“Japonijos kronikos“) jau 366-ais metais Jamato karalystė užmezgė diplomatinius ryšius su Korėjos pusiasalyje buvusia Pekče karalyste. Atvykėliai iš Korėjos pusiasalio turėjo geras rašto, geležies apdirbimo, puodininkystės, verpimo žinias. Antrosios Jamato dinastijos įkūrėjas, Odžin (ōjin応神), pasinaudojęs šiomis žiniomis skatino raštingumą ir visapusį tobulėjimą valstybėje. Sėkmingus diplomatinius ryšius rodo ir tai, jog 369 metais valdovas Odžin iš Pekče karalystės valdytojų gavo Šičišito (shichishito七支刀) – simbolinį, auksinį kardą – kuris išlikęs iki šių dienų ir saugomas Isonokami (isonokami石上)šventykloje, Nara prefektūroje.