Į klausimą kokią religiją išpažįsta japonai neretas atsakys – budizmą (bukkyō 仏教). Tačiau ši plačiai paplitusi nuomonė nėra visiškai teisinga. Japonijoje labiausiai išplitusios dvi religijos – budizmas ir šintoizmas (shintō 神道). Oficialiais duomenimis, 51% japonų save laiko šintoistais, o 44% – budistais. Krikščionybę – mums labiausiai pažįstamą religiją – Japonijoje išpažįsta labai nedidelė dalis žmonių – vos 1 %. Tačiau tai nėra taip paprasta. Budizmas ir šintoizmas, kartu su krikščionybe yra įsiliejusios į kasdienį japonų gyvenimą.
Šintoizmas – seniausioji Japonijos religija – turi panašumų su mūsų senąja religija – pagonybe. Ši religija neturi nei įkūrėjo, nei religinių raštų, tačiau tai nesumažina šintoizmo populiarumo, nes jis giliai įsišaknijęs Japonijos tradicijose ir žmonių pasąmonėje. Šintoizmo, kaip sistemingos religijos atsiradimas siejamas su Kofun periodu (Kofun jidai古墳時代, 250 – 538 m.) ir Yamato valstybe (Yamato no kuni 大和国). Tuo laikotarpiu Japoniją pasiekė konfucianistinės bei budistinės idėjos, kurios turėjo įtakos šintoizmo sisteminimui. Valstybine religija šintoizmas tapo Meidži restauracijos metu – imperialistinėms idėjoms plintant po Japoniją. Tai itin tiko to meto valdovams, nes šintoizmas garbino imperatorių, kaip dievų palikuonį. Šintoistinis dievų panteonas, kuriame priskaičiuojama tūkstančiai dievų, atsakingų už įvairias gamtos ir žmonių gyvenimo sritis, nuolatos primena, kad gamta – mūsų namai. Japonai tiki, kad kiekviename gamtos lopinėlyje gyvena dievas. Jei nukertamas medis, kuriame gyveno dievas, jam reikia sukurti naują buveinę, nes likęs be savo namų jis gali supykti, o supykęs – pridaryti žalos. Būtent todėl japonų pasaulėjautai labiau būdinga įsilieti į gamtą, nei joje viešpatauti. Tokią sudievintą gamtą reikia gerbti ir ja žavėtis. Jiems svetima gamtos pavergimo idėja, jie siekia suvokti savo vientisumą su gamtos pasauliu, įsiklausyti į jo ritmus, natūralią metų laikų kaitą, ir atskleisti natūralioje gamtoje slypintį grožį.
Budizmas į Japonija atkeliavo VI amžiuje iš Kinijos per Korėja. Budizmo atėjimas į Japonija nebuvo taikus, kilo konfliktas tarp dviejų įtakingų giminių – Soga 蘇我氏 ir Mononobe 物部氏. Soga pergalė leido budizmui tapti viena įtakingiausių religijų Japonijoje, tačiau šintoizmas taip pat neprarado savo populiarumo ir įtakos. Budizmas išplito aukštesniuosiose visuomenės sluoksniuose, o šintoizmas liko paprastų žmonių religija. Tai lėmė budizmo ir šintoizmo lygiavertį koegzistavimą Japonijos kultūroje. Taip pat, budizmo atėjimas buvo Japonijos centralizacijos pradžia.