Japonijos agentūra "YUKARI" | Ankstyvas kalbų mokymas
20262
page,page-id-20262,page-template-default,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-7.6.2,wpb-js-composer js-comp-ver-4.6.2,vc_responsive

Ankstyvas kalbų mokymas

Iki pat 1960-tųjų metų dvikalbystė ar daugiakalbystė buvo matoma kaip nereikalinga ar netgi kenksminga vaikui. Ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo bijoma, kad antros kalbos mokymasis gali gluminti vaiką ir stabdyti augimo procesą. Tokios hipotezės iššaukė ne vieną daugiakalbystės tyrimą, kurių rezultatai ne tik paneigė antros kalbos mokymosi kenksmingumą, bet ir įrodė privalumus.

Kodėl verta vaiką mokyti kalbų?

Pradėkime nuo akivaizdžių dalykų – vaikas, besimokantis ne tik gimtosios kalbos, ateityje ieškodamas darbo turės privalumą – daugiakalbystę. Susirinkime, kurį vedė profesorė Anton­ella Sorace, „Bilingual Matters“ kompanijos įkūrėja, buvo diskutuojamas kelias kalbas kalbančių darbuotojų pranašumas. Pranešimuose skambėjo žodžiai „Samdykite žmones, kurie kalba daugiai nei viena kalba“, „Darbuotojai įvaldę kelias kalbas yra geresni lyderiai“. Taigi vien tokia praktinė kalbų mokymosi nauda verčia susimąstyti ir skatinti savo mažuosius mokytis užsienio kalbos. 

Pasak vieno svarbiausių pastarųjų dešimtmečių tyrimų, kurį atliko profesorė Ellen Bialystok, vaikai, kurie kalba daugiau nei viena kalba, greičiau išmoksta skaityti, turi geresnį kritinį mąstymą ir geba greičiau spręsti problemas. Pavyzdžiui, interviu su „New York Times“ metu, Bialystok nupasakojo vieną iš tyrimo užduočių. 5-6 metų vaikams buvo užduotas klausimas, ar nelogiškas sakinys „Obuoliai auga ant nosies“ yra gramatiškai teisingas. Vaikai, kurie mokėjo tik vieną kalbą įžvelgė tik sakinio nelogiškumą ir negalėjo įvertinti ar sakinys yra teisingas gramatiškai, o štai vaikai, kurie kalbėjo daugiau nei viena kalba, nurodė, kad nors sakinys yra kvailas, gramatiškai jis teisingas.

Įvairūs eksperimentai kaip antai šis įrodė, jog kalbų mokymasis vertingas ne tik bendravimui. Vaikams treniruojantis naudoti tai vieną tai kitą kalbą, smegenys įpranta atrūšiuoti reikiamą informaciją nuo tuo metu nereikalingos. Šis gebėjimas panaudojamas ir kitose srityse, tad tokie vaikai neretai susiduria su mažiau problemų mokydamiesi matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų. Taip pat, geba geriau atlikti daugiau nei vieną užduotį vienu metu.

20141224224638_58000
Kalbos atitolina ligas

Tiesa, tyrimai taip pat rodė, jog dvikalbiai ar daugiakalbiai vaikai turi šiek tiek skurdesnį kalbos žodyną nei viena kalba kalbantys vaikai, kadangi mokymosi laiką skiria ne vienai, o kelioms veikloms.

Mokantis užsienio kalbą – mokomasi ir lankstumo. Todėl vaikai, kurie yra mokomi užsienio kalbos, geba įvertinti žmonių skirtingumą, suvokia, jog egzistuoja ne vienas požiūris. Taigi, galime sakyti, jog kalbos mokslas ugdo toleranciją.

O štai naujausias mokslininkų atradimas – smegenų lavinimas mokantis užsienio kalbos atitolina Alzhaimerio ligos simptomus. Ar bent jau taip teigia, minėtoji profesorė Ellen Bialystok. Atlikti tyrimai rodo, jog daugiau kalbų kalbantys Alzhaimerio pacientai gebėjo geriau susidoroti su liga, ir jos simptomai paaštrėjo 6-7 metais vėliau nei tų, kurie kalbėjo tik gimtąja kalba. 

Hieroglifai lavina kitą smegenų dalį

O ar girdėjote, jog vaizdine medžiaga besiremiančios kalbos, kaip antai kinų, japonų, korėjiečių, lavina kitą smegenų dalį, nei tą, kuri naudojama anglų, lietuvių ir panašioms kalboms vartoti. Japonų mokslininkai tyrinėjo anglakalbių skaitytojų bei japonų skaitančių hieroglifus smegenų veiklą. Paaiškėjo, jog skaitant hieroglifus ir skaitant anglų kalba veikia skirtingos smegenų dalys, tad hieroglifų mokymasis yra gera smegenų treniruotė. O štai kinų mokslininkė, Chieh Li, iškėlė teoriją, jog hieroglifų rašymas ir skaitymas gali pagerinti loginį mąstymą ir net padėti mokytis matematiką. Taip, matyti, yra todėl, kad skirtingai nei, pavyzdžiui, anglų kalba, kuri rašoma tik iš kairės į dešinę, kinų kalba turi daugiau dimensijų (iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią). Turbūt esate girdėję stereotipą, jog kinai, japonai – iš prigimties gabūs matematikai. Galbūt tai visgi ne iš piršto laužti žodžiai.

Daugiakalbystė, akivaizdžiai, turi gerokai daugiau teigiamų padarinių nei neigiamo efekto, kurio taip baimintasi prieš pusę amžiaus, o gal baiminamasi ir dabar. Trumpai apžvelgus pastarųjų 20-ties metų tyrimus aišku viena – užsienio kalbos mokymasis, ypač ankstyvame amžiuje – vertingas procesas tiek lavinant vaiko protą, tiek formuojant asmenybę.  

Paruošė Toma Trinkūnaitė