Japonijos agentūra "YUKARI" | Šiovos diena
17925
page,page-id-17925,page-template-default,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-7.6.2,wpb-js-composer js-comp-ver-4.6.2,vc_responsive

Šiovos diena

Balandžio 29 diena Japonijoje yra valstybinė šventė – Šiovos diena (昭和の日Shōwa no hi). Į sostą žengiant naujam imperatoriui paskelbiamas būsimosios jo valdymo eros pavadinimas, o po savo mirties šiuo vardu istorijoje išlieka ir pats valdovas. Štai 124-tasis Japonijos Imperatorius Šiova (昭和天皇 Shōwa Tennō 1901 – 1989) gyvas buvo žinomas savo tikruoju vardu Hirohito (裕仁), o valstybine švente tapusi balandžio 29-toji – jo gimimo diena. Tačiau kiekvieno imperatoriaus gimtadienis valstybine švente laikomas tik jam gyvam esant. Todėl šiandieninė Šiovos diena nėra skirta Hirohito paminėti – veikiau prisiminti visą jo valdytą Šiova laikotarpį (昭和時代 Shōwa jidai 1926–1989). Nors šis pavadinimas, verčiant pažodžiui, reiškia „spindinčią taiką“, realybėje ši Japonijos istorijos atkarpa buvo itin permaininga ir nerami. Hirohito teko atlaikyti Imperatoriškosios Armijos pakrikimą ir karininkų maištus, siekiančius imperatorių paversti tik simboline figūra ir realią valdžią patikėti kariniam rėžimui. Jam valdant (nors kai kuriais atvejais, kaip teigiama, be jo sutikimo) buvo vykdoma su karo nusikaltimais tapatinama Japonijos ekspansionistinė politika žemyninėje Azijoje. Būtent su Hirohito vardu siejamas ir Japonijos kapituliacijos akto pasirašymas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1945 rugsėjo 2d.) po to, kai JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos bei Nagasakio. Neturėdamas kito pasirinkimo, jis paskelbė garsųjį pranešimą, esą imperatorius yra tik žmogus. Taip buvo paneigta dangiškos imperatoriaus prigimties idėja, kuri iki tol buvo svarbi Japonijos politinės ir kultūrinės ideologijos dalis. Tačiau išsaugojęs titulą, Hirohito šalį valdė (bent jau formaliai) dar keturis dešimtmečius, kurie žinomi kaip Japonijos atsigavimo ir ekonominio pakilimo laikotarpis. Tai – vos keli faktai iš dramatiškų įvykių kupino Šiovos laikotarpio. Tačiau labiausiai šiandieninę balandžio 29-tąją japonai džiaugiasi laisvadieniu. Maža to, jis žymi ir kelių iš eilės sekančių švenčių maratono – „Auksinės savaitės“ – pradžią. Po Hirohito mirties 1989m. ši diena buvo pavadinta Žalumos diena (緑の日Midori no hi) dėl imperatoriaus meilės gamtai. Tačiau nuo 2007m. šventei sugrąžintas Šiovos dienos pavadinimas, o Žalumos diena perkelta į gegužės 4d. Juk negalima praleisti progos jau minėtąją Auksinę savaitę papildyti dar vienu laisvadieniu.

showa