Savaitės ar kiek ilgesnis laikotarpis balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Japonijoje vadinamas Auksine savaite (ゴルデンウィーク- Goruden wīku). Per vieną savaitę vyksta kelios valstybinės šventės todėl Japonai gauna tarsi trumpas atostogas, kurios kiekvienais metais sukelia nemažą šurmulį. Kovo 29d. – Šiovos diena (昭和の日Shōwa no hi); gegužės 3d. – Konstitucijos paminėjimo diena (憲法記念日Kenpō kinenbi); gegužės 4d. – Žalumos diena (緑の日Midori no hi); gegužės 5d. – Vaikų diena (子供の日Kodomo no hi). Tarp laisvadienių ir savaitgalių įsimaišiusiomis darbo dienomis daugeliui gamyklų veikti neapsimoka, todėl jos tiesiog suteikia darbuotojams laisvadienius ir užsidaro visam Auksinės savaitės laikotarpiui. Tinkamai susidėliojus savaitgaliams, šis gali užsitęsti iki dešimties dienų. Jeigu kompanija dirba ir tarpušvenčiu, darbuotojai labai dažnai panaudoja porą dienų iš savo mokamų atostogų ir į darbą neina. Kasmet iš Auksinės savaitės siekiama išspausti kuo daugiau naudos. Bėda tik ta, kad taip pamano visi japonai. Dažnoje turistinėje svetainėje galima rasti patarimą, jog Auksinės savaitės metu į Japoniją verčiau nevykti. Visiems vienu metu gavus atostogų, prasideda tikra kelionių karštinė. Minios užplūsta turistinius traukos objektus šalies viduje ir kimšte užkemša aplink juos įsikūrusius viešbučius. Neretai vietų gauti neįmanoma likus ir daugiau nei pusei metų iki Auksinės savaitės. Sunku nusigauti ir iki pačių turistinių vietų, nes išvažiavimus iš miestų (ypač didmiesčių) užkemša automobiliai, o stotyse bei traukiniuose stumdosi masės žmonių. Statistika rodo, kad apie 20mln japonų kasmet tuo metu keliauja į užsienį. Nesustabdo nei gerokai šoktelėjusios skrydžių kainos, nei žymiai ilgiau nei paprastai užsitęsiantys stumdymaisi sausakimšuose oro uostose. O maždaug tuo pat metu įvairiuose oro uostose iš lėktuvų išlipus tokiam skaičiui japonų Auksinę savaitę, tam tikra prasme, pajunta ir visas pasaulis. Pagalvojus apie minias keliauti norinčių žmonių, nesunku suprasti japonus, kurie visiškai ignoruoja Auksinę savaitę ir džiaugiasi ramaus sėdėjimo namuose malonumais. Tačiau į kosmines aukštumas šoktelėjęs kelionių agentūrų, traukos objektų ar viešbučių pelnas rodo, kad taip mąstančių žmonių yra mažuma. Bent jau kol kas.
