Japonijos agentūra "YUKARI" | Apie korėjiečių kalbą
16873
page,page-id-16873,page-template-default,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-7.6.2,wpb-js-composer js-comp-ver-4.6.2,vc_responsive

Apie korėjiečių kalbą

Korėjiečių kalba yra oficiali Pietų ir Šiaurės Korėjų kalba bei viena iš dviejų oficialių kalbų vienoje iš Kinijos autonominių prefektūrų. Šia kalba visame pasaulyje šneka apie apie 78 milijonai žmonių. Ši kalba, kaip ir japonų kalba yra izoliuota ir nepriklauso jokiai kalbų grupei. Visoje Korėjoje yra daugybė dialektų, bet standartine tarme laikoma ta, kuria šnekama Seule ir jo apylinkėse.

Korean-alphabet

Hanguel. Iki XV a. Korėjoje buvo naudojami adaptuoti Kinų hieroglifai. 1443 m. karalius Sejongas sukūrė, o 1446 m patobulino savitą rašymo sistema pavadinimu Hangeul, tačiau plačiai ji pradėta vartoti tik XX a. Hangulis su laiku keitėsi. Dabar šią sistemą sudaro 10 balsių ir 14 priebalsių. Šio rašto išmokti nėra sunku, jis pripažintas vienu logiškiausių ir sistemingiausių pasaulyje, tačiau tarimas daugeliui užsieniečių iš pradžių gali pasirodyti keblus. Vos girdimas skirtumas tarp tam tikrų priebalsiu apsunkina taisyklingą tarimą ir kartais sukelia nesusipratimų, mat korėjiečių kalboje yra nemažai panašiai skambančių, vien priebalsių duslumu besiskiriančių žodžių.

Gramatika ir leksika. Korėjiečių kalba neturi linksniuočių, visi daiktavardžiai kaitomi beveik pagal tą pačią paradigmą, taip ir veiksmažodžiai. Taip pat kalboje nėra asmenų, laikai, nuosakos, netgi įvairūs jungtukai korėjietiškai reiškiami įvairiomis priesagomis, priduriamomis prie veiksmažodžio kamieno. Korėjiečių kalboje būdvardis neturi linksnių, giminių ar laipsnių, tačiau turi laikus ir nuosakas, todėl jis priskiriamas veiksmažodžiams. Korėjiečių kalboje yra 7 kalbos lygiai, kurie dažniausiai skirstomi į mandagią (kor. 존댓말, liet. džondėtmal) bei nemandagią (kor. 반말, liet. banmal) kalbą. Priklausomai nuo kalbos lygio keičiasi veiksmažodžių ar būdvardžių galūnės (kartas vartojamas visiškai kitas veiksmažodis), taip pat prie daiktavardžių pridedamos priesagos, kurios nurodo mandagią kalbą. Reiktų paminėti, jog korėjiečiai vengia žodžio „tu“, todėl vietoj jo vartojami įvairūs daiktavardžiai, nurodantys pašnekovo padėtį darbe ar universitete.

Žodis „tu“ gali būti vartojamas šnekant su už save jaunesniu arba labai artimu draugu. Korėjiečių žodynas susideda iš korėjietiškos kilmės žodžių, kurie neturi nieko bendra su Europos kalbomis. Vėliau su kiniškais hieroglifais į korėjiečių kalbą atėjo ir nemaža kiniškos kilmės žodžių, kurie dabar sudaro daugiau nei pusę korėjiečių kalbos žodyno. Pastaruoju metu daugėja ir skolinių iš Europos kalbų, labiausiai anglų. Tarimas šiek tiek skiriasi nuo originalaus žodžio tarimo, taip pat dažnai pati žodžio reikšmė gerokai pakinta. Visi žodžiai, atėję iš anglų kalbos, vadinami konglish (korean + english).

Dialektai. Korėjiečių kalba turi keletą vietinių dialektų, kurie kartais sunkiai suprantami net patiems korėjiečiams, šnekatiems standartine korėjiečių kalba. Standartinė Pietų Korėjos kalba yra paremta Seulo bei jo apylinkių dialektu. Taip pat po Korėjos pusiasalio padalinimo atsirado kalbinių skirtumų tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos kalbų.