Hanguel. Iki XV a. Korėjoje buvo naudojami adaptuoti Kinų hieroglifai. 1443 m. karalius Sejongas sukūrė, o 1446 m patobulino savitą rašymo sistema pavadinimu Hangeul, tačiau plačiai ji pradėta vartoti tik XX a. Hangulis su laiku keitėsi. Dabar šią sistemą sudaro 10 balsių ir 14 priebalsių. Šio rašto išmokti nėra sunku, jis pripažintas vienu logiškiausių ir sistemingiausių pasaulyje, tačiau tarimas daugeliui užsieniečių iš pradžių gali pasirodyti keblus. Vos girdimas skirtumas tarp tam tikrų priebalsiu apsunkina taisyklingą tarimą ir kartais sukelia nesusipratimų, mat korėjiečių kalboje yra nemažai panašiai skambančių, vien priebalsių duslumu besiskiriančių žodžių.
Gramatika ir leksika. Korėjiečių kalba neturi linksniuočių, visi daiktavardžiai kaitomi beveik pagal tą pačią paradigmą, taip ir veiksmažodžiai. Taip pat kalboje nėra asmenų, laikai, nuosakos, netgi įvairūs jungtukai korėjietiškai reiškiami įvairiomis priesagomis, priduriamomis prie veiksmažodžio kamieno. Korėjiečių kalboje būdvardis neturi linksnių, giminių ar laipsnių, tačiau turi laikus ir nuosakas, todėl jis priskiriamas veiksmažodžiams. Korėjiečių kalboje yra 7 kalbos lygiai, kurie dažniausiai skirstomi į mandagią (kor. 존댓말, liet. džondėtmal) bei nemandagią (kor. 반말, liet. banmal) kalbą. Priklausomai nuo kalbos lygio keičiasi veiksmažodžių ar būdvardžių galūnės (kartas vartojamas visiškai kitas veiksmažodis), taip pat prie daiktavardžių pridedamos priesagos, kurios nurodo mandagią kalbą. Reiktų paminėti, jog korėjiečiai vengia žodžio „tu“, todėl vietoj jo vartojami įvairūs daiktavardžiai, nurodantys pašnekovo padėtį darbe ar universitete.