Japonijos agentūra "YUKARI" | Mergaičių šventė
19425
page,page-id-19425,page-template-default,cookies-not-set,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-7.6.2,wpb-js-composer js-comp-ver-4.6.2,vc_responsive

Mergaičių šventė

Trečiojo mėnulio trečią dieną (kovo 3 d.) Japonijoje kasmet švenčiama mergaičių šventė – hina matsuri (雛祭り).

Šia proga, visuose namuose, kuriuose auga mergaitės, pastatomi taip vadinami lėlių laiptai: septynios pakopos apdengiamos raudona medžiaga ir ant jų sustatomos specialios, būtent šiai šventei skirtos lėlės.

Šie lėlių laiptai simbolizuoja Heiano laikotarpio (794-1185) imperatoriškojo dvaro hierarchiją. Ant pačio viršutinio laiptelio puikuojasi imperatorius ir imperatorienė, aprengti ištaigingais šventiniais dvylikos sluoksnių kimono, ant antrojo – trys rūmų damos, ant trečiojo – penki rūmų muzikantai. Dar žemiau imperatoriškojo dvaro ramybę saugo du samurajai. Vienas jaunas, simbolizuojantis jėgą, o kitas, senas – išmintį. Ant penktojo laiptelio statomi trys rūmų patarnautojai, kurių veidai skirtingų spalvų bei išraiškų simbolizuojantys tris svarbiausias emocijas – pyktį, liūdesį ir džiaugsmą. Dar dvi paskutinės pakopos puošiamos įvairiausiais to meto baldais bei transporto priemonėmis – karieta ir palankinu (nešama karieta).

272182f6
img_1

Dabartinių japonų namuose retai išvysime papuoštus visus septynis lėlių laiptus, dabar dažniausiai mergaičių dienos proga išstatomas tik pats viršutinis laiptelis su imperatoriumi ir imperatoriene, kartais dar keli. Šie laiptai pastatomi maždaug vasario viduryje, o kovo 3 d. mergaitėms ruošiami specialūs valgiai, duodama paragauti saldžiosios sakės. Mergaitės puošiasi kimono, kad ši diena būtų dar šventiškesnė. Kitą dieną stengiamasi laiptus nuimti ir saugiai padėti laukti kitų metų, nes tikima, kad kitaip mergina neištekės.

Ši lėlių tradicija atėjo iš senų laikų, kai japonai tikėjo, jog lėlės sugeria visas blogybes. Atlikus tam tikrą apsivalymo ritualą tos lėlės buvo paleidžiamos į vandenį, kad ten ir išsineštų tai, kad negera. Buvo netgi tokia lėlininkų profesija – jais tapdavo žmonės, kurie neturėdavo kur gyventi, taigi su lėlėmis keliaudavo po kaimus. Žmonės jų labai laukdavo, kad galėtų atiduoti viską, kas neigiama, bet nelabai norėdavo, kad lėlininkai jų kaime užsibūtų, taigi stengdavosi kuo greičiau juos išlydėti. Vėliau ši tradicija išsikristalizavo į šią mergaičių šventę.