Japonijos agentūra "YUKARI" | Meidži laikotarpis
18153
page,page-id-18153,page-template-default,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-theme-ver-7.6.2,wpb-js-composer js-comp-ver-4.6.2,vc_responsive

Meidži laikotarpis

Meidži laikotarpis 明治時代Meiji jidai (1868-1912) žymi Japonijos atsivėrimo pasauliui pradžią, ir spartų šalies industrializacijos procesą.  1853 metais į Edo įlanką atplaukus JAV kariniams laivams, kapitonas Matthew Perry paskelbė šiogunatui ultimatumą, reikalaujantį atverti šalį prekybai  su Vakarais. Šis žingsnis nutraukė beveik 200 metų trukusią Japonijos izoliacionizmo politiką ir pradėjo šiogunato žlugimo procesą.

Meidži laikotarpio pradžia dažnai vadinama Meidži restauracija, nes žlugus Tokugavų rėžimui, buvo atstatyta imperatoriaus iki tol ilgą laiką buvusi simbolinė valdžia ir iš pamatų reformuota valstybė. Meidži laikotarpiu Japonija iš feodalinės santvarkos transformavosi į Vakarietiško modelio valstybę. Per vos kelis dešimtmečius Japonija iš niekam nežinomos šalies tapo viena iš didžiausią galią turinčių pasaulio valstybių.

Po  Bošin pilietinio karo 戊辰戦争 Boshin Sensō (1868-1869) nuvertus Tokugavų šiogunatą, sostinė iš Edo buvo pervadinta Tokijumi ir įteisinta kaip oficiali šalies sostinė. 1890 metais buvo išleista Japonijos konstitucija, kuria buvo įtvirtinta nauja valdžios forma – konstitucinė monarchija. Meidži Japonija buvo kuriama pagal Vakarų modelį, ypač didelė buvo Prūsijos Karalystės, Didžiosios Britanijos įtaka. Valstybė turėjo parlamentą, buvo pradėti organizuoti rinkimai. Buvo pradėti tiesti geležinkeliai, elektros tinklai. Nuo pirmosios geležinkelio linijos nutiestos 1872 metais iki 1890 metų, Japonijoje buvo nutiesta daugiau nei 2250 km geležinkelio. Kitos reformos, kurias verta paminėti: Kiniškas kalendorius pakeistas į Grigaliaus, religinės laisvės paskelbimas, prekybos laisvė, įvesta moderni mokesčių sistema.

Siekiant išsivaduoti iš feodalizmo, buvo panaikintas samurajų luomas, žemvaldžių  žemės  buvo grąžintos imperatoriui, o šalies teritorija padalinta į prefektūras. Taip pat buvo panaikintos ir kitų luomų privilegijos. 1871 metais įkurta Japonijos kariuomenė, kurią sudarė, ne karių (samurajų) luomas, o paprasti piliečiai. Vėliau buvo išleistas ir karo prievolės įstatymas. Naujoji kariuomenė buvo mokoma prancūzų, o vėliau Prūsijos specialistų.

Japonijos pergalės prieš Kiniją (1894-1895)ir Rusiją (1904-1905) parodė vakarams Japonijos jėgą ir užtikrino vietą tarp galingiausių to meto pasaulio valstybių. Sėkmingos industrializacijos dėka Japonijos ekonomika sparčiai augo. Vis dėlto, bijodami per didelės Vakarų įtakos, Japonijos vadovai siekė išlaikyti šalies tradicijas. Todėl Imperatorius buvo siejamas su šalies pergalėmis karuose ir kitų sričių pasiekimais, Imperatorius tapo šalies modernizacijos simboliu. Taip pat buvo įkurtas Valsybinis Šintoizmas, kuris buvo tiesiogiai paklusnus vyriausybei.

img_2
4942264_orig

Meidži laikų Japonija vadovavosi šūkiu “civilizacija ir švietimas” (文明開化 bunmei kaika) ir Vakarų kultūra bei idėjos buvo plačiai skleidžiamos. Meidži pradžioje, Japonijos vyriausybė siuntė delegacijas į Europą bei JAV, pasimokyti ir įgauti žinių, kurias vėliau grįžę galėtų pritaikyti savo valstybėje. Gyventojai raginami rengtis vakarietiškai ir priimti vakarietišką gyvenimo būdą, architektūra sekė vakarų pavyzdžiu.Literatūroje atsirado romantizmas ir natūralizmas, iškilo novelių autoriai tokie kaip Mori Ōgai 森鴎外 ar Natsume Soseki  夏目漱石. Švietimo sistemos reformos buvo paremtos Prancūzijos ir vėliau prūsišku modeliu. Viena iš tokių reformų buvo  privalomas išsilavinimas.

20 amžiaus pradžioje, Japonija jau beveik buvo tapusi lygiaverte su kitomis pasaulio valstybėmis šalimi. Laimėjusi karus su Rusijos imperija ir Kinija, Japonija užsitarnavo Vakarų šalių pagarbą ir pripažinimą. Tačiau 1912 metais mirus imperatoriui Meidži, prasidėjo naujas laikotarpis Japonijos istorijoje.

20150110_2f980f
sky1001