Heisei laikotarpis 平成 (1989- )
Heisei laikotarpis žymi dabartinio imperatoriaus Akihito valdymo laikotarpį, prasidėjusį 1989 metais. Išvertus iš japonų kalbos, Heisei pavadinimas reiškia ‘visuotinę taiką’.
Heisei laikotarpio pradžioje sprogo Japonijos Ekonominis Burbulas. Nuo 1986 metų klestėjęs Japonijos ekonomikos augimas pamažu liovėsi. 1991-2000 metai Japonijos ekonomikoje vadinami ‘prarastuoju dešimtmečiu’ kurio metu Japonijos ekonomika pradėjo staigiai smukti. Tačiau pastaraisiais metais, atsižvelgiant į nelabai pakitusią Japonijos ekonominę padėtį, 2001-2010 taip pat pradėti vadinti ‘prarastuoju dešimtmečiu’ taip susidarant ‘prarastųjų dviejų dešimtmečių’ sąvokai. Nepaisant besitęsiančių ekonominių problemų, kitos šalies didžiausios dabartinės problemos susijusios su mažėjančiu gimstamumu ir senstančia visuomene.
1995 metais Japonija minėjo 50-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Po daugelį metų trukusios politinės sumaišties, į valdžią pagaliau atėjo patikimas ministras pirmininkas Abė Šinzo (安倍 晋三 Abe Shinzō). Jo tvirto valdymo dėka Japonija vėl stojasi ant kojų ir kuria tvarią, cirkuliuojančią ekonomiką bei gerai organizuotą taikią visuomenę, naudodama tradicinę kultūrą ir pažangias technologijas.
Heisei laikotarpiu Japoniją sukrėtė didelės stichinės nelaimės ir teroristiniai išpuoliai. 1995 m. Kobėje įvyko didžiulis žemės drebėjimas. Tais pačiais metais įvykdytas zarino dujų teroristinis išpuolis Tokijo metro sistemoje. 2011 metais Japoniją vėl sukrėtė Tōhoku žemės drebėjimas ir vėliau sekęs cunamis.
Heisei laikotarpis taip pat svarbus tuo, kad Japonija grįžo į tarptautinę areną kaip pasaulinė karinė galia. 1991 m. Japonija milijardais dolerių parėmė Persijos įlankos karą, tačiau Konstitucija uždraudė tiesiogiai dalyvauti kariniuose veiksmuose. 2003 m. antros invazijos į Iraką metu, ministras pirmininkas Džiuničiro Koizumi (小泉 純一郎 Koizumi Jun’ichirō) kabinetas patvirtino planą pasiųsti 1000 savigynos pajėgų karių padėti atstatyti Iraką. Tai buvo didžiausia dislokacija į užsienį po Antrojo pasaulinio karo be Jungtinių tautų sankcijų.
Tarp džiaugsmingesnių įvykių galima paminėti 1993 m. princo Naruhito ir princesės Masako vestuvės, 1998 m. žiemos olimpinės žaidynės Nagano mieste, kartu su Pietų Korėja rengtas Pasaulio futbolo taurės finalas, o 2020 metais Japonijoje bus rengiamos vasaros olimpinės žaidynės.
Itin didelio populiarumo sulaukė 8-9 dešimtmetyje susikūrę Japonijos popkultūros judėjimai. Visual-kei, ganguro, lolita, otaku (iš kurių labiausiai žinomi cosplay atstovai) – tai tik kelios Japonijos subkultūros, klestinčios Japonijoje ir už jos ribų. Japonijos pop-kultūra nenustoja daryti didelės įtakos Vakarams. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo dievaičių kultūra (アイドル aidoru). Populiariausios merginų grupės, tokios kaip Tokijo AKB48 prikėlė dievaičių kultūros bumą, kurio šaknys siekia 8-9 dešimtmetį. Naujosios technologijos, robotika ir toliau progresuoja, sudarydamos naujas galimybes Japonijos rinkai. Jau dabar galima nuvykti į holograminių veikėjų koncertus, o kasmetinės robotikos parodos pristato naujus mokslo pasiekimus.
